Dvidešimt septynios dienos iki eksperimento pabaigos.
Turiu nuvilti visus, kas mano, kad blogas mirė, kaip ir pats eksperimentas. Jis tęsiasi ir dabar įgaus dar didesnį pagreitį.
Kadangi liko visai nedaug, tai pradedu atgalinę atskaitą iki paskutinės dienos..
Pirmadienį bus foto..
Matavimai.
Išvados.
Ką gi, trumpai apie pratimus..
Šiek tiek apleisti atsispaudimai ir pilvo preso pratimai, bet iš dalies
tai kompensuoja kasdieniniai krosai (vidutiniškai 3-4 KM per dieną).
Pastebėjimai.
Pirmosiomis dienomis bėgioti būdavo gana sudėtinga, sunku.
Laikui bėgant organizmas priprato prie didesnių krūvių ir net dabar,
nubėgus 4 kilometrus, galima bėgima tęsti toliau, bet, kaip minėjau
eksperimento pradžioje, apsiribosiu 4 km per dieną (bent jau
eksperimento laiku).
Rytinis - dieninis - vakarinis krosas - KAS GERIAU???
Štai, čia gal įdomu bus visiems, kas labiau vis tik mėgsta ryte pamiegoti.
Iš savo eksperimento pastebėjau, kad mažiau sportuojantiems išties
reikia mažiau bėgti ryte - na, kad ir maksimum kokius 3 km, bet ne
daugiau. Kas būna, kai persitempi? Štai, pora sindromų:
Mieguistumas
Irzlumas
Jėgų nebuvimas
Greitas nuovargis
Tad galutinai sau įrodžiau, kad ryte yra gerai prasibėgti, bet jokiu būdu nepersitempti.
Dieninis - vakarinis krosas.
Čia jau kitas reikalas. Galima atsiplėšti ir bėgti, bėgti, bėgti…
Aišku, ne 5 valandas.. Labai gerai, kai valandą prieš bėgimą būtų
įmanoma ko nors lengvai užvalgyti - sriubos, ar šiaip lengvo maisto.
Jis greitai susivirškina ir suteikia žvalumo ir energijos bėgimui.
Pasrenku bėgimui lengvą tempą, kartais jį padidinu, sumažinu - tam, kad
širdis turėtų įvairų krūvi. Kiek tai gerai, naudinga - tiksliai
nežinau, bet esu girdėjęs, kad tai turi teigiamų savybių - širdies
motorika gerėja, kraujagyslės šiek tiek prasiplečia, širdies raumuo
tvirtėja.
Beje, įskaitant tai, kad kalorijos vienodai dega tiek rytinio, tiek
vakarinio kroso metu, tinginukai galėtų džiaugtis ir ilgiau rytais
miegoti.
Mano patarimas - bėgti keletą
kartų per dieną. Tarkim, išskaidyti tuos 4 kilometrus 2 kartams - ryte
ir dieną, ar vakare. Tokiu būdu organizmo tonusas bus aukštesnis visą
dieną, o ir iškart nepatirsit šoko, pradėję iškart daugh bėgioti.
Mityba.
Štai šioje vietoje padariau keletą pakeitimų, bet manau, kad tai nenuėjo veltui.
Taigi, buvo ir saldumynų, ir šiek tiek alkoholio. Iš esmės, kažko
atsisakyti visiškai nėra būtina, nes tai kaip ir ėjimas prieš save.
Rytais dažniausiai maitinuosi miusli su pienu ar jogurtu, arba
avižine, grikiu ar ryžiu koše. Visa tai palydi didelis puodas žalios
arbatos.
Priešpiečiai - dažniausiai apelsinai, arba mandarinai, obuoliai.
Kartais iš namų pasiimtas sumuštinis, dar kas nors. Ir, be abejo,
arbata.
Pietums negailiu sau nieko - normalūs pietūs. Pavalgau sočiai, bet
nepersikemšu. Pamažu keičiasi ir valgymo įpročiai, tas džiugina.
Vakarienė lengva - keletas sumuštinių, arba dribsniai (tie patys miusli
su pienu) ir arbatos puodelis. Kartais būna bandelė, bet geriau tokiais
dalykais tokių lažybų metu nepiktnaudžiauti.. :)
Žalingi įpročiai.
Užtat galiu vienu kuo pasidžiaugti labai - tvirtai tartas žodis NE cigaretėms IŠLAIKYTAS!!!
Taigi, net jeigu nelaimėčiau lažybų, jau būčiau tam tikra prasme
nugalėtojas - įveikiau vieną savo silpnybę ir dėl to labai džiaugiuosi.
Ką gi, šiam kartui tiek.
p.s. kadangi praeitą kartą neparašiau visko iki galo, palauksiu iki pirmadienio ir viską surašysiu.
Beje, dėl pačių lažybų - esmė ta, kad savo ir draugo preso sulyginti
apimties atžvilgiu negalima, nes jis gerokai už mane mažesnis,
lengvesnis, atletiškesnis - vis tik bėgikas..
Na, ką padarysi.. Bet, mano tikslas - padaryti presą vizualiai
gražesniu. Kai baigsis eksperimentas, pabandysiu įkalbėti jį, kad kartu
nusifotografuotumėm ir čia būtų įmanoma pamatyti rezultatą. :)






